Kodėl kalninė pušis perauga
Daugelis kalninių pušų parduodamos kaip „žemaūgės“, tačiau be priežiūros per 10–15 metų jos gali išaugti į kelių metrų pločio krūmą. Laja tampa tanki, vidus nuplinka, o augalas užgožia takus ar kitus augalus.
Gera žinia – kalninė pušis gerai reaguoja į formavimą. Reguliariai trumpinant ūglius ji tankėja, o retinant – atsiveria vaizdingi, vingiuoti kamienai.
Galimos formavimo kryptys
| Kryptis | Kam tinka | Rezultatas |
|---|---|---|
| Kompaktiška laja | Mažesniems sodams, prie takų ir terasų | Tvarkinga, tanki, apvalesnė forma |
| Debesų siluetas | Erdvesniems sodams, akcentams | Atverti kamienai ir atskiri žalumos sluoksniai |
| Natūralus retinimas | Kai norisi lengvumo ir šviesos | Išsaugota natūrali forma, mažiau tankumo |
Kasmetinės priežiūros kalendorius
- Gegužės pabaiga – birželio vidurys: jaunų ūglių (žvakių) trumpinimas, kol spygliai dar neišsiskleidę.
- Vasaros pabaiga: lengvas korekcinis genėjimas, jei reikia.
- Ruduo – ankstyvas pavasaris: senų spyglių retinimas, sausų ir silpnų šakelių šalinimas.
Ko nedaryti su kalnine pušimi
- Nekirpti žirklėmis „kaip gyvatvorės“ per spyglius – nukirpti spygliai paruduoja ir ilgai atrodo negražiai.
- Nepjauti šakų iki vietos, kur nebėra spyglių – iš plikos medienos pušis naujų ūglių neišleis.
- Nemažinti viso medžio drastiškai per vieną sezoną – didelis sumažinimas daromas per kelis metus.